Profesinės rizikos vertinimas – tai rizikos faktorių nustatymas darbuotojo darbo vietoje. Vertinimas privalomas kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos, darbuotojai susiduria su skirtingais rizikos veiksniais darbo vietoje. Gamybinėse įmonėse dažniausia dominuoja tokie veiksniai kaip įrenginių keliamas triukšmas, vibracija, elektrostatinis laukas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir biuruose, kompiuterizuotose darbo vietose. Šiuos veiksnius atlieka ir vertina akredituotos įmonės, turinčios sertifikuotą įrangą, tinkamą išmatuoti reikiamus rizikos faktorius. Vienas iš tokių matavimų biuruose (administracinėse patalpose) yra temperatūros matavimas. Ar darbo vietoje tinkama temperatūra vertinima remiantis aktualiomis Lietuvos respublikoje Higienos normomis. Jose nurodyta, kokia temperatūra priimtina (nekelia pavojaus darbuotojo sveikatai) darbo vietose šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu. Higienos normose leidžiama nekenksminga temperatūra skiriasi priklausomai nuo darbo veiklos intensyvumo, tai yra ar darbuotojas dirba sėdimą darbą, ar lengvą fizinį, ar sudėtingą fizinį darbą. Be temperatūros matavimų atliekami ir oro judėjimo greičio patalpoje bei drėgmės matavimai, nes šie veiksniai turi įtakos bendram temperatūros pojūčiui patalpoje. Jų leistinos vertės taip pat pateiktos Higienos normose. Bendrai temperatūros, oro judėjimo greičio ir drėgmės įvertinimai dar vadinami patalpos mikroklimatu. Kadangi biuruose daugiausia darbo dienos darbuotojai praleidžia dirbdami kompiuteriu, labai svarbu įvertinti ar patalpose įrengtas tinkmas apšvietimas. Apšvietimas gali būti natūralus arba dirbtinis. Natūralus – tai saulės šviesa, patenkanti į patalpą pro langus. Dirbtis – elektrinės technikos sukurtas apšvietimas. Atliekant matavimus įvertinamas ir natūralus, ir dirbtinis apšvietimas. Aktualesnis faktorius – dirbtinis apšvietimas. Elementaru, kad priklausomai nuo sezono natūralus apšvietimas yra skirtingas. Apšvietimo matavimai atliekami darbo stalo paviršiuje ir kompiuterio ekrano paviršiuje. Kaip ir mikroklimatui, taip ir apšvietimui yra nustatytos minimalios ir maksimalios leistinos vertės, kurios pateiktos Higienos normose. Atlikus šiuos matavimus vertinama darbo vietos rizika, kuri gali būti priimtina, toleruotina arba nepriimtina. Esant nepriimtinai rizikai įmonės (organizacijos, įstaigos) vadovas turi paruošti profesinės rizikos mažinimo planą ir pašalinti (arba kiek įmanoma sumažinti) darbo vietoje esančius rizikos faktorius. Pavyzdžiui įrengti papildomą apšvietimą, šildymą, vėdinimą darbo vietoje.