Ne kartą teko girdėti apie tai, kaip pasalpos UK gelbsti mūsų tautiečius. Dažnai jie nuvažiuoja į svečią šalį ieškoti laimės, ir jos už uodegos nepričiumpa – nepavyksta gauti to, ko nori. Tokiose įmonėse, kaip http://www.bjaccountants.co.uk vėliau ieško patarimų, klausia, kaip gauti pašalpą. Iš tiesų, Didžiojoje Britanijoje emigrantų rojaus laikai jau po truputį slenka į pabaigą. O ir pasalpos UK išduodamos tik tada, kai žmogus to tikrai nusipelno ir yra to vertas. Taigi, apie tai ir apie gyvenimą Anglijoje, kalbamės su Juozu.
Juozai, kiek jau laiko gyvenate UK, ir kaip Jums čia sekasi gyventi?
Atvažiavau prieš dvylika metų. Visko buvo: ir šilto, ir šalto, ir juodo, ir balto. Daugiausiai buvo juodo – juodo darbo, tačiau kaip tik tai ir leido susitaupyti pinigų, padėti išlaikyti savo šeimą, vaikus, pasiekti kelias materialines svajones. Dabar kai žiūriu atgal, tai dažnai galvoju apie vieną ir tą patį dalyką: kad praeityje reikėjo tiesiog mažiau dirbti. Buvau per geras, per darbštus, gal ir nereikėjo tiek daug visada vienam visko daryti, gal daugiau laiko reikėjo su vaikais praleisti.
Kokius darbus paprastai dirbdavote?
Dirbau daug statybose, paskui su santechnika, ir vairuoti reikėdavo. Taip pat įvairius pagalbinius darbus sandėliuose. Turbūt, jeigu nueitumėte į Bjaccountants.co.uk, tai sužinotumėte, kokių darbų dabar yra daugiau, kokių mažiau. Man, pagal mano kvalifikaciją (statybininko) tų darbų jau dabar visai mažai. Bet irgi kažkaip vis kokį trumpalaikį gaunu.
Tai kaip pragyvenate, jeigu darbo nėra? Iš pašalpos? Ar taip gyvena ir kiti lietuviai?
Kaip čia pasakius – pasalpos UK jau dabar pasidarę ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, kitų likimo draugų duona… Jau antrus metus gaunu pašalpą, be jos – neišsiversčiau. Bet net nenoriu pagalvoti apie tai, kad reikėtų tą patį daryti Lietuvoje. Ten juk tikrai, jeigu gyvenčiau, tai taip lengvai viskas nebūtų. Tos pašalpos net maistui, ko gero, neužtektų. O norisi juk gyvenime visko – ir pamatyt, ir padaryt, ir nusipirkt. Taigi, taip ir gyvenu.
Aišku, nė vienas, kuris čia yra, nenori to darbo specialiai nedirbti. Tiesiog nerandame tokio, koks mus tenkintų, koks būtų malonus ir su normaliu atlyginimu. Dėl to ir atsiranda tie žmonės, laukiantys, kol susiras kažką geresnio, dėl to ir gyvenantys iš pašalpų. Šiaip savaime gyventi iš pašalpos nenori niekada niekas, visi nori dirbti gerą darbą, būti vertinami ir gerai uždirbti. Tačiau laikai keičiasi, darbo jau ir čia mažėja.